Kodėl skiriasi kainos mobiliuosiuose turgeliuose ir prekybos centruose

Autorius : LVI on 2010 01 10

Specialus maisto produktų tyrimas prekybos centruose ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose atskleidė, kad vartotojai prieš pirkdami turėtų palyginti kainas.

Tyrimo metu buvo lyginamos maisto produktų, kuriuos galima rasti ir prekybos centruose, ir mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kainos: pieno produktų, daržovių, mėsos ir duonos. Paaiškėjo, kad kainos gali skirtis gana ženkliai, pavyzdžiui, pieno (149% arba 1,79Lt/l), bulvių (52,5%, 0,31Lt/kg),  rūkytų medžiotojų dešrelių (37,2%, 5,96Lt/kg), rūkytos šoninės (30,5%, 5,49 Lt/kg).

Kainų palyginimas:

Mobilieji turgeliai/pigiau Produkto pavadinimas
Pienas 149 proc.  (2,99-1,20)
Medžiotojų dešrelės 37 proc. (21,96-16)
Rūkyta šoninė 30 proc.(23,49 -18)
Kalakutų filė 18 proc. (19,99-16,99)
   
Prekybos centrai/pigiau  
Bulvės 52 proc. (0,59-99)
Morkos 19 proc.  (0,70-0,59)
Juoda duona 15 proc. (4,3-3,75)
Varškė 8 proc.  (8,00-7,38)

Tyrimas buvo inicijuotas Lietuvos vartotojų instituto ir vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“.

Kodėl „IMPULS“ brangiau apmokestina fizinių asmenų skambučius

Autorius : LVI on 2010 01 05

www.impuls.lt yra informuojama, kad juridiniai asmenys gali skambinti įprastiniais tarifais, o fiziniai asmenys turi mokėti 2 Lt už min. Į šį klausimą „Impuls“ administracija atsako : Dėl Jūsų prašyme nurodytų klausimų dėl įkainių už telefoninius pokalbius prašome kreiptis į  telefoninio ryšio operatorius, kadangi UAB “Neo aljansas” interesantų į fizinius ir juridinius  asmenis neskirsto, o nemokamos linijos kol kas nėra įsteigusi (vartotojų skundams nagrinėti – LVI pastaba).

Taigi, norint sužinoti, kodėl fiziniai asmenys už informaciją turi mokėti brangiau, privalu kreiptis į telefoninio ryšio operatorių. Matyt, UAB „Neo Aljansas“ bus  pamiršęs, kad su telefono operatoriumi yra sudaręs sutartį.

Atsakymas pardavėjui apie kompiuterių grąžinimą ir keitimą

Autorius : LVI on 2009 12 10

Pardavėjas klausia: Ar galėtumėte parašyti kokiais teisės aktais vadovavotės komentuodami kokybiškų kompiuterių grąžinimo / negrąžinimo sąlygas?

Lietuvos vartotojų institutas atsako:  Atkreipiame dėmesį, kad žemiau paaiškiname situaciją, jeigu vartotojui yra nesuteikiama esminė informacija.

1)      LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.1 d. numato, kad vartotojui turi būti suteikta informacija valstybine kalba.

2)      LR  Civilinio kodekso 6.353 str. 1 d. numato, kad Pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Civilinio kodekso to paties straipsnio 9 d. numato, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti  6.353 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, tai pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti kitus nuostolius.

Vartotojų skundai dėl interneto spartos ir galimybės ją išmatuoti

Autorius : LVI on 2009 10 18

Vartotojai labai džnai skundžiasi dėl to, kad paslaugos teikėjas neužtikrina pakankamos interneto spartos. Prieš rašant skundą  vartotojai turėtų interneto svetainėje www.matuok.lt , kurią yra sukūrusi Ryšių reguliavimo tarnyba išmatuoti interneto spartą, o duomenis atspausdinti ir nusiųsti kaip skundo priedą. Su skundais vartotojai turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą (www.rrt.lt). Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie paslaugos teikėjai sutartyse įrašo nuostatas, jog jie gali neužtikrinti 30% interneto spartos, ir tai bus nelaikoma paslaugų kokybės neatitikimu, todėl būtina pasitikrinti ir sutarčių nuostatas.

Kokia vartotojų nuomonė apie būsto renovavimą?

Autorius : LVI on 2009 09 05

Gegužės mėn. atlikome visuomenės nuomonės tyrimą. Respondentų klausėmė ar jie norėtų gauti daugiau informacijos apie būsto renovavimą. Tyrimas parodė, kad tik 12 proc. apklaustų vartotojų sudomintų ši tema. Tai daugiau senyvo amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Manome, kad gyventojai bijosi prievartinio renovavimo pobūdžio. O ką galvojate Jūs?

Asmens duomenys: tvarkymo teisėtumas

Autorius : LVI on 2009 08 18

Tikriausiai ne vienas randame komercinius pasiūlymus savo pašto dėžutėse su prierašu, kad duomenys yra paimti iš viešų šaltinių, pavyzdžiui iš telefonų abonentų knygų. Jau ne kartą rašyta ir kalbėta per masines informavimo priemones, kad toks asmens duomenų naudojimas yra neteisėtas. Kodėl? O gi todėl, kad prieš siunčiant bet kokį komercinį pasiūlymą yra būtina gauti asmens sutikimą. Telefonų abonentų knygos yra tam, kad būtų naudojamasi informacija apie asmenų telefonų numerius. Ir tik tokiu  tikslu  asmens duomenys gali būti naudojami. Kitiems tikslams tuos duomenis naudoti yra neteisėta.

Kaip galima sutaupyti skaitant maisto produktų etiketes ?

Autorius : LVI on 2009 07 29

Šiandien pristatėme tyrimą, kaip skaitant maisto produktų etiketes, galima sutaupyti. Taigi, pirkome pieniškas aukščiausios rūšies dešreles, kurių sudėtyje yra kiaulienos ir jautienos. Brangiausiai 1 kg a.r. pieniškų dešrelių kainavo 21,90 Lt, pigiausiai – 14,83 Lt. Sutaupėme 7,07 cnt. ( 37 proc.)

Jogurtas su braškėmis, 2,5 proc. riebumo. Didžiausia 1 ltr. jogurto su braškėmis kaina – 2,59 Lt, mažiausia – 2,49 Lt. Sutaupėme 0,10 cnt. (4 proc.).

Juoda to paties pavadinimo ir panašios sudėties duona. Didžiausia 1 kg. kaina – 5,73 Lt, mažiausia – 4,85. Sutaupėme 0, 88 cnt. (18 proc.).

Pasterizuotas 2,5 proc. riebumo pienas. Didžiausia 1 ltr. kaina – 2,21 Lt, mažiausia – 1,89 Lt.

Pirkinių krepšelis, kurį sudarė pieniškos dešrelės, jogurtas su braškėmis, pienas ir duona, skaitant maisto produktų etiketes, mums kainavo 20 proc. pigiau.

Atliktas tyrimas buvo vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“, inicijuotos Europos Sąjungos, dalis.  Plačiau apie savo teises, perkant maisto produktus, galima pasiskaityti čia.

Ledai vaikams?

Autorius : LVI on 2009 07 26

Kaip žinia, ledus mėgsta vaikai. Tačiau paanalizavus ledų sudėtį tenka nusivilti: juose daug maisto priedų, pieno miltelių ir pan.

Štai viena iš ledų rūšių. Perskaitykime Sluoksniuotų  Apelsinų ledų Fiji sudėtį: vanduo, nugriebtas pienas, cukrus, trinti apelsinai 12,5%, augaliniai riebalai, išrūgų milteliai, gliukozės sirupas, emulsikliai*, tirštikliai**, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, nugriebto pieno milteliai, kvapiosios medžiagos, valgomoji druska, dažiklis beta karotenas.


Gali pasirodyti, kad maisto priedai, tai žvaigždutėmis pažymėti emulsikliai ir tirštikliai, kurių konkrečius pavadinimus vartotojas gali labai sunkiai surasti, t.y. jie nurodyti tokioje vietoje, kad praktiškai neatplėšus pakuotės – nepamatysi. Taigi, šiuose leduose yra emulsikliai*E471,  tirštikliai **E412, E466, E407, E401. Taip pat šiuose leduose yra ir kitų maisto priedų –  rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, dažiklis beta karotenas ir pan. Pastarųjų gamintojas nežymi E raide, tai leidžia teisės aktai. Taigi, dar ir savotiškai “gudraujama”, toje pačioje etiketėje naudojant du maisto priedų žymėjimo būdus. Kyla klausimas, kam to reikia?

Ką mes valgome?

Autorius : LVI on 2009 07 20

Tikriausiai nesusimąstome, ką valgome. Štai žvilgterėkime į vieną iš aukščiausios rūšies pieniškų dešrelių sudėtį: 

Virtos ekstra pieniškos dešrelės

Sudėtis: kiauliena, vanduo, jautiena, galvijų riebalai, kiaulių odelių emulsija, pieno milteliai, konservantai: E250, E262, gliukozė, aromato ir skonio stipriklis E621, druska, antioksidatoriai: E300, E330, E316, prieskoniai ir jų ekstraktai, kvapniosios medžiagos, cukrus, stabilizatoriai: E450, E451, laktozė 

Siūlome susipažinti su mūsų leidiniais

Autorius : LVI on 2009 07 14

Lietuvos vartotojų institutas atnaujino savo tinklalapį, kurio skyriuje Publikacijos (Leidiniai) vartotojai nuo šiol gali susipažinti su informacine medžiaga, išleista nuo 2004 metų. Informacinė medžiaga daugiausia yra susijusi su maisto produktais.

 Lietuvos vartotojų institutas  per keletą paskutiniųjų metų išleido virš 20 leidinių: brošiūrų, lankstinukų, kuriuose pateikė itin aktualią informaciją pačiais įvairiausiais klausimais: maisto produktų ženklinimo, GMO, Europos vartotojų konsultacinės grupės, ekologiškų produktų ir pan. 

Artimiausiuose mūsų planuose – visuomenei skirta šviečiamoji medžiaga, susjiusi su finansinių paslaugų teikimu ir darniu vartojimu. Taip kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga šiuo metu rengiama įdomi knyga apie pabėgėlius, skirta informacijos vartotojams.